stačiabačkis

×stačiabãčkis, -ė (hibr.) smob. (2); LTR(Ppl) stačiokiškas, nemandagus žmogus: Aš tokia stačiabãčkė: kas ant liežuvio, tą ir sakau Žb. Toks stačiabãčkis – kad atsakis, tai kaip kirviu Rk.